Jau visai neseniai paaiškėjo kaip bus licencijuojami kūrybiniai dokumentai Lietuvos ir kitų pasaulio žmonių. Tokiu būdu bus galima apsaugoti autorines teises nepažeidžiant vartotojų interesų. Tai yra labai nebrangus ir greitas būdas apsisaugoti nuo sukčiavimo galimybių. Kaip kad yra tekę bendrauti su ne viena SEO paslaugas teikiančia bendrove, jie tvirtina matantys tai vos ne kasdieną. Kai atėję klientai prašosi kažkokiso tai apsaugos priemonės nuo neteisėto turinio platinimo. Tokiu atveju dažnai neturime ką patarti apart pačio puslapio seo optimizacijos proceso. Kadangi jiems dažnai kaina yra priimtina, tai mes vien tuo ir užsiimame. Pasitelkdami statistikos departamento duomenis, analizuojame rinkos paklausą ir pasiūlą. Visada įvertiname ar siūloma paslauga ar prekė ras savo vartotoją rinkoje, ar rinka nėra perteklinai perpildyta minėtomis prekėmis. Nemažiau svarbus ir kainos faktorius, priklausomai į kokį žmonių segmentą yra taikomasi. Galim pasirinkti brangios, pigios ar vidutinės klasės segmentą. Žinoma prekiaujant pigesniais produktais reikia ir suprekiauti žymiai daugiau nei kad vidutiniškai per dieną 10 vienetų. To gali nepakakti įmonei išsilaikyti. Todėl visada primename kad neužtenka vien geros idėjos be gerų finansinių pakaičiavimų, kaip tai galėtų veikti realiame gyvenime. Nes teorija kartais yra gerokai skirtinga. Tuomet pasitelkiame į pagalbą finansinius specialistus, kurie jau ilgą laiką tuo užsiima ir nesunkiai gali sudaryti ilgametes prognozes verslo pradžiai. Numatyti galimas papildomas išlaidas ir reikalingas investicijas į verslą. Na o mės savo ruožtu seo specialistai stengiames neatitrūkti nuo optimizavimo licencijavimo. Tik tokiu būdu galime užtikrinti kad mūsų teikiamos paslaugos bus vertos investuotų pinigų. Kai kurie iš specialistų jau ilgą laiką dirba mūsų komandoje ir yra susidūrę su tikrai įvairiomis situacijomis. Tad puikiai žino kaip elgtis vienu ar kitu klausimu. Jau nebe tie laikai kai pamatęs atvejį ilgai galvotum kaip pakeisti situaciją. Visa tai ateina su laiku ir įauga į kraują. Net neabejoje kad ateityje išaugs dar puikesnių specialistų nei kad esame mes. Tačiau su visa derama pagarba siekame visa tai išsaugoti ir perduoti ateinančioms kartoms. Nesvarbu kad atliekame juodžiausią darbą, užtat ateities kartos galės mėgautis saldžiais vaisiais.

Ne pelno siekianti organizacija Creative Commons įsteigta JAV daugiau nei prieš du dešimtmečius. Pagrindinė priežastis, paskatinusi steigėjus imtis iniciatyvos – siekis suteikti įmonėms instrumentus kuo laisviau dalintis mokslo, literatūros, meno kūriniais. Ypač tokių specifinių instrumentų poreikis tapo ryškus atsiradus internetui. Viena vertus, elektroninėje erdvėje keistis kūrybos objektais itin paprasta, internetas siūlo bet kuriam naudotojui galimybę sužinoti, pamatyti, atsisiųsti, pasinaudoti intelektinės veiklos rezultatais itin paprastai, neišeinant iš namų, keliais klavišų paspaudimais; elektroninėje erdvėje potencialių „kultūros“ naudotojų iš esmės nevaržo geografinės, laiko ribos. Tačiau kita vertus, šiandien galiojančios teisės normos, ginančios mokslo, meno kūrėjų teises, šią galimybę gerokai riboja. Reikia turėti omenyje, kad jos buvo sukurtos, kai internetas dar neegzistavo, ir taisyklės, reglamentuojančios galimybę vienu ar kitu būdu pasinaudoti kito asmens kūryba, nėra pritaikytos būtent internetui. Creative Commons steigėjai siekia rasti būdą užtikrinti, kad interneto atveriamos informacijos sklaidos galimybės nebūtų ribojamos nelanksčių teisės normų.

Teisinio režimo netobulumas

Labai apibendrintai, galiojantys įstatymai teigia, kad norint atlikti bet kokius veiksmus su literatūros ar meno kūriniais (pavyzdžiui, straipsniais, knygomis, iliustracijomis, nuotraukomis ar pan.), visų pirma būtina kreiptis į autorių ir gauti jo leidimą. Šis kertinis teisinio reguliavimo principas galioja absoliučioje daugumoje pasaulio šalių. Kaip skaitytojai greičiausiai žino, įstatymai numato ir sąrašą išimčių, kada asmuo, norintis pasinaudoti kūriniu ar atlikimu, atleidžiamas nuo pareigos tiesiogiai kreiptis į autorių (ar atlikėją) ir gauti leidimą, t.y. autoriaus (atlikėjo) teisės tam tikrais atvejais ribojamos. Tarkime, įstatymas leidžia nesikreipti į autorių ir neprašyti jo sutikimo naudojant kūrinius, esančius bibliotekose nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose . Tačiau didžioji dauguma veiksmų, kuriuos galima be autoriaus (ar atlikėjo) leidimo atlikti internete su kūriniais (ar atlikimais), nepateks į baigtinį įstatymuose pateiktų išimčių sąrašą. Creative Commons atsiradimą sąlygojo mintis, kad režimas, ribojantis galimybę laisvai disponuoti kūrybinės veiklos rezultatais nepriklausomai nuo kūrėjo, atlikėjo ar naudotojo noro, neatitinka modernios visuomenės realijų.

Pavyzdžiui, šiuo straipsniu apie Creative Commons, būdama jo autore, norėčiau dalintis su bet kuriuo asmeniu, džiaugčiausi, jei jis būtų paskelbtas internete, kopijuojamas ir platinamas kuo daugiau leidinių ir tinklalapių, verčiamas į užsienio kalbas, naudojamas rinkiniuose, pildomas, komentuojamas. Jūs galbūt kaip tik šiuos veiksmus norėtumėte ir atlikti. Tokiu būdu mano ir Jūsų valia ši informacija galėtų pasiekti, šviesti, įkvėpti kuo daugiau įmonių. Tačiau galiojančios teisės normos šiuo atžvilgiu sako „ne“: aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti, vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, visų pirma turite susisiekti su manimi, tartis dėl leidimo. Norint išvengti teisinių problemų ateityje, jums rekomenduotina pasirašyti su manimi sutartį dėl to, ką jums leidžiu atlikti su savo kūriniu. O jei straipsnis (ar bet kuris kitas kūrinys) sukurtas ne Lietuvoje, o, tarkime, Indijoje? Galite įsivaizduoti, kiek laiko, pastangų ir galbūt išlaidų jums prireiks savo tikslams pasiekti. Kuo daugiau šių resursų reikės, tuo mažesnė tikimybė, kad straipsnis pasieks plačią auditoriją. Internetas sudaro puikias sąlygas gauti vertingą informaciją iš šios kaip ir bet kurios kitos pasaulio valstybės, tačiau ar lengva Jums bus užtikrinti, kad susisieksite su autoriumi ir susitarsite dėl naudojimo sąlygų? Koją pakišti gali elementariausias kontaktų neturėjimas ar kalbos barjeras.

Kaip netapti interneto „piratais“ ir teisėtai, greitai, nesudėtingai apsikeisti savo kūrybinės veiklos rezultatais, jei abi pusės tam neprieštarauja? Creative Commons sukurta siekiant spręsti būtent ššią problemą. Organizacija siūlo įrankius, kurie įgalina kūrėjus savo kūrinius paženklinti nustatant, ar juos galima laisvai naudoti ir kaip. Kitaip tariant, CC siūlo būdą pereiti nuo režimo „visos teisės saugomos“ prie režimo „kai kurios teisės saugomos“.

Siūlomas „priešnuodis“

Aukščiau aptartas įrankis, arba „priešnuodis“ teisiniams suvaržymams laisvai disponuoti kūriniais internete, yra Creative Commons licencijos. Tai teisinių ir techninių priemonių rinkinys, nemokamai prieinamas viso pasaulio autoriams, norintiems dalintis kūryba internete.

Svarbu pabrėžti, kad CC siūlomos priemonės nesiekia keisti galiojančio teisinio režimo ar jam prieštarauti. Jei valstybiniame ir pasauliniame lygmenyje tai įvyktų, būtų, žinoma, puiku, tačiau šiandien dėl politinių, ekonominių, techninių ir daugelio kitų priežasčių tai vargiai įmanoma. CC siūlo tiesiog papildomų priemonių komplektą, veikiantį panašiai kaip autorinės sutartys, tik skirtingai nuo įprastinės sutarties, šiuo atveju autorius sutartį sudaro su visais įmanomais adresatais, pavyzdžiui, su visais interneto vartotojais, t.y. su bet kuriuo asmeniu, kuriam CC licencija paženklintas kūrinys įdomus. Ar naudotis licencijomis – absoliučiai laisvas autoriaus pasirinkimas, t.y. nenorėdamas, kad internete sklistų jo kūryba, autorius neprivalo taikyti jokių licencijų. Tuomet jo kūriniui galios teisinis režimas, aprašytas ankstesniame skyriuje.

Jei vis dėlto autoriui skleisti savo kūrybą internete aktualu ir jis nori įgalinti interneto bendruomenę ją naudoti teisėtai, apsilankęs CC interneto puslapyje autorius pažymi, ką su savo kūriniu jis leidžia atlikti, o ką draudžia, ir techninėmis priemonėmis sugeneruojamas CC licencijos ženkliukas – žymuo, nurodantis interneto bendruomenei, kokiomis sąlygomis galima naudoti kūrinį. Jei esant interneto ryšiui paspaustumėte ant ššio ženklo, būtumėte nukreiptas į puslapį, kuriame pateikiama glausta informacija apie tai, ką autorius leidžia, ir ką draudžia daryti su savo kūriniu. Beje, CC licencijos ženklą galite naudoti ir neelektroninėje erdvėje, tiesiog nurodydami licencijos pavadinimą prie kūrinio.

CC siūlo gana platų asortimentą veiksmų, kuriuos autorius gali leisti ir drausti atlikti su kūriniu. Pavyzdžiui, CC licencijos CC-BY ženklu pažymėtą kūrinį bet koks naudotojas gali bet kokiais būdais naudoti bet kokiems tikslams. Šį savo straipsnį paženklinau tokiu ženklu, vadinasi, galite jį kopijuoti, platinti, skelbti, versti, keisti ir pan., tiek komerciniais, tiek ir nekomerciniais tikslais, tačiau privalote nurodyti mano, jo autorės, tapatybę, t.y. pagal CC-BY licenciją reikalaujama tik nurodyti autoriaus vardą ar pseudonimą. Tuo tarpu kitos licencijos gali leisti arba drausti daryti kūrinio modifikacijas (išvestinius kūrinius), leisti kūrinį naudoti tik nekomerciniais tikslais, įpareigoti naudotoją analogiškai dalintis tokio kūrinio pagrindu sukurtais išvestiniais kūriniais ar pan.

CC licencijų privalumas tas, kad autorius negaišdamas laiko, pastangų, pernelyg nesigilindamas į teisinius aspektus ir nepatirdamas išlaidų keliais klavišų paspaudimais nustato savo ir interneto bendruomenės narių tarpusavio teises ir pareigas atitinkamo kūrinio atžvilgiu. Tuo tarpu bet kuris potencialus tokio autoriaus paženklinto kūrinio naudotojas iš karto mato, ką jis gali daryti su kūriniu, ir kas yra draudžiama. Beje, jei norite, nepasitraukdami nuo kompiuterio galite apžvelgti visą teisinį „kodą“, slypinti po licencijos žymeniu.

Ar tai veikia?

Trumpai ir aiškiai – taip, CC licencijos veikia. CC licencijomis pažymėti kūrybinės veiklos rezultatai šiandien skaičiuojami šimtais milijonų. Licencijomis naudojasi tiek pavieniai autoriai, norintys laisvai skleisti savo kūrybą, tiek ir institucijos bei įstaigos. CC licencijomis savo platinamą medžiagą žymi Wikipedia, Pasaulio bankas, JAV Baltieji rūmai, TED. Galite CC licencijomis žymėti arba ieškoti pagal atitinkamus paieškos kriterijus CC licencijuotų kūrinių Google, Yahoo, Flickr.

Lietuvoje CC dar skinasi kelią. Čia nėra buvę nei vienos teisminės bylos, kur teismai būtų pasisakę CC licencijų galiojimo klausimais. Tačiau kitose pasaulio valstybėse jau egzistuoja precedentai. Pavyzdžiui, Vokietijos, Ispanijos teismai yra patvirtinę, kad CC licencijų sąlygos yra galiojančios, o asmenims, nepaisantiems licencijų sąlygų, buvo pritaikyta teisinė atsakomybė.

Atsinaujinimas – 4.0 versija

Už mažo CC licencijos ženkliuko slypi ilgas ir nespecialistui galimai komplikuotas teisinis sutarties tekstas. Jis apibrėžia visas CC licencijomis pažymėtiems kūriniams taikomo teisinio režimo detales – nuo sąvokų (pvz., kas yra „kūrinys“, kas laikoma jo „platinimu“ ir pan.) iki teisių, pareigų, išimčių, garantijų. Kaip minėta, žymėdamas CC licencijos ženklu kūrinį, autorius iš esmės pasirašo šią sutartį dėl kūrinio naudojimo būdų su bet kuriuo potencialiu naudotoju.

Lygiai kaip ir „įprastinės“ sutarties sąlygas gali prireikti pakeisti, jei pasikeičia tam tikros aplinkybės arba teisės aktų nustatytos taisyklės, taip pat yra ir su CC licencijų teisiniu tekstu. Juolab kad CC licencijos galioja pasaulio mastu, ir pasikeitimai galimi daugelyje šalių ar regionų, be to, CC nuolat siekia paprastinti licencijų naudojimą, daryti jas kuo priimtinesnes interneto bendruomenei.

Nauja CC licencijų 4.0 versija startavo po minėto seminaro 2013 m. lapkričio mėn. antroje pusėje. Ją jau galima naudoti bet kurioje pasaulio valstybėje. Naujoji licencijų teisinio teksto versija turi nemažai pasikeitimų teisinės technikos lygmenyje, kurių dauguma paprastam vartotojui nebus pastebimi. Tačiau kaip teisingai pastebėjo seminaro klausytojai, bibliotekų darbuotojams, duomenų bazių valdytojams ir naudotojams gali būti aktualu tai, kad šiuo metu galiojanti 4.0 versija, skirtingai negu ankstesniosios licencijos, taikoma ir duomenų bazėms. Iki šiol CC vengė duomenų bazių ženklinimo licencijomis, kadangi jos nelaikomos „kūriniais“ teisine prasme, joms galioja šiek tiek kitoks teisinis režimas, be to, skirtingose pasaulio valstybėse (pvz., JAV ir ES) duomenų bazių teisinis reglamentavimas skiriasi. Tačiau ES įsigaliojus specialiai direktyvai duomenų bazių teisniam režimui reguliuoti, prieita prie išvados, kad tose valstybėse, kur teisė duomenų bazes saugo, jas taip pat galima žymėti CC licencijomis.

Kitas aktualus pasikeitimas įvedus naująją, 4.0 CC licencijų versiją – supaprastės adaptacijos procesas, vietinės CC komandos neturės kiekvienos licencijos versijos „adaptuoti“ nacionaliniam teisiniam režimui. Licencijų teisiniai tekstai parengti taip, kad užteks jų tinkamų vertimų į vietines kalbas. CC ketina leisti vykdyti ššiuos vertimus pasibaigus pirmajam 2014 m. ketvirčiui.

Situacija Lietuvoje

CC licencijų adaptavimo Lietuvai procesas prasidėjo 2011 m. ir yra užsitęsęs. Adaptacijos procesas yra pakankamai formalus ir reikalauja kelių etapų derinimo CC vadovybės ir nacionaliniame lygmenyje, taip pat su visuomene.

Kadangi organizacija nusprendė atnaujinti licencijas išleisdama 4.0 versiją, 3.0 versijos adaptacijos darbai pristabdyti kaip netikslingi – verčiau Lietuvos naudotojams paruošti naujausią, ketvirtą versiją.

Lietuviškos adaptacijos nebuvimas jokiu būdu nereiškia, kad licencijos Lietuvoje negali būti naudojamos ar negalioja – tiesiog dalis tekstų nėra išversti į lietuvių kalbą, suderinant sąlygas ir terminus su galiojančias nacionalinėje teisėje. Kaip minėta, pagal dabartinę CC vadovybės poziciją oficialius 4.0 versijos vertimus į užsienio kalbas (ššiuo metu licencija suderinta ir viso pasaulio mastu oficialiai pateikiama anglų kalba) ketinama leisti pradėti pirmaisiais 2014 m. mėnesiais. Taigi šiuos metus užbaigsime be CC licencijos lietuviškosios versijos. Tikimės ją turėti 2014 m.

Creative Commons (CC) (liet. Kūrybinės bendrijos) JAV įsteigta ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – padėti žmonėms laisvai ir teisėtai dalintis kultūriniais, mokomaisiais ir mokslo darbais bei kurti išvestinius kūrinius jų pagrindu. CC vienas pagrindinių uždavinių – suteikti nemokamus ir lengvai naudojamus teisinius įrankius, kuriais kūrėjai galėtų nustatyti savo kūrinių naudojimo, platinimo ir kitas sąlygas.